Veiklos įsivertinimas

          Veiklos įsivertinimas vykdomas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika“, išleista 2005 metais, metodinėmis rekomendacijomis „Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo rodikliai ir jų taikymas ikimokyklinio ugdymo mokyklose“, išleistomis 2011 m. sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bei mokyklos vertinimo grupių sukurtais vertinimo instrumentais.

 

          Veiklos srities „Vaiko ugdymo (si)pasiekimai“ „giluminis“ auditas

       Lopšelyje-darželyje 2013 metų lapkričio mėn. atliktas „giluminis“ veiklos srities „Vaiko ugdymo (si) pasiekimai“ auditas. Buvo audituojama visi pagalbiniai šios vertinimo srities rodikliai. Konstatuota, kad įstaigoje sukurta veiksminga pasiekimų vertinimo sistema. Pedagogai ir tėvai bendradarbiauja vertinant vaiko pasiekimus. Pasiekimų rezultatai panaudojami tikslingai ir veiksmingai. Kaip trūkumas nurodoma menkas kai kurių tėvų dalyvavimas vaiko pasiekimų vertinime (negebėjimas matyti savo vaiko individualumo, neatsakingas informacijos pateikimas ir pan.). Todėl kai kuriais atvejais vertinant vaiko pasiekimus tėvų ir pedagogų nuomonės išsiskiria. Vaiko daroma pažanga akivaizdi kiekviename amžiaus tarpsnyje. Specialiųjų poreikių vaikams rengiamos individualios programos, padedančios pasiekti ugdymo (si) rezultatų. Išsamiam pedagoginiam vertinimui ugdytiniai siunčiami į pedagoginę psichologinę tarnybą. Nors įstaigoje yra 1,5 etato logopedo pareigybės, vis tiek negalima teikti pagalbos visiems, kuriems ji yra reikalinga. Nėra specialiojo pedagogo ir socialinio pedagogo etatų, nors yra vaikų, kuriems pagalba reikalinga.


        2013 m. atliktas „platusis“ auditas pagal „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką“. „Giluminio“ audito metu vertinta sritis „Vaikų ugdymo(si) pasiekimai".
         „Plačiojo“ audito apibendrinimas:
     Kaip vyraujančias mokyklos vertybes respondentai pažymi vaikų kultūrą ir tradicijas. Daugiau nei puse apklaustųjų mano, kad stiprios vertybės yra aplinkos svetingumas, saugumas, estetika bei lygių galimybių suteikimas ir teisingumas. Pusės respondentų nuomone, puikus yra ir mokyklos klimatas. Didžioji dalis respondentų teigia, kad tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas bei įvaizdžio kūrimo kultūra puikiai atskleidžia mokyklos įvaizdį. 94 % atsakiusiųjų mano, kad labai veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Taip pat didelė dalis respondentų nurodo, kad mokyklos vidaus ir išorės ryšius labai gerai kuria atvirumas pokyčiams, mokyklos vieta bendruomenėje, bei mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė. Dauguma respondentų pažymi, kad ugdymo(si) turinį labai gerai atskleidžia visi paminėti rodikliai: programos atitiktis valstybės numatytiems reikalavimams, programų tarpusavyje dermė, programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams bei ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis pagal vaikų amžių, poreikius bei interesus. Maždaug du trečdaliai apklaustųjų mano, kad ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas bei planavimo procedūrų kokybė yra puikūs. Pusei apklaustųjų metodinė pagalba planavimui atrodo veiksminga, tačiau penktadalis respondentų nurodo, jog minėta pagalba yra nesisteminga. Didžioji dalis respondentų teigia, kad ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas, ugdymo organizavimas, mokytojo ir ugdytinio sąveika bei ugdymo motyvacijos palaikymas mokykloje yra labai geros kokybės. Tik penktadalis apklaustųjų mano, kad šeimos įtraukimas į vaikų ugdymosi procesą mokykloje yra labai pavykęs. Žymiai didesnė dalis respondentų teigia, kad minėtas šeimos įtraukimas yra pavykęs. Taip pat tik trečdalis apklaustųjų mano, kad šeimos informavimo apie vaiką procedūra yra labai kokybiška. Tačiau du trečdaliai atsakiusiųjų pripažįsta, kad šeimos informavimo procedūrų kokybė yra tinkama. Šeimos gaunamos informacijos kokybę didesnė dalis respondentų vertina labai gerai, mažesnė dalis – gerai. Didžioji dalis respondentų vaiko daromos pažangos vertinimo sistemą bei mokytojų ir tėvų veiklos dermę skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant laiko labai gerai ir gerai atskleistomis. Vaiko daromą pažangą įvairiais amžiaus tarpsniais du trečdaliai respondentų vertina puikiai, trečdalis-gerai. Vaiko pasiekimų kokybę priešmokykliniame amžiuje maždaug pusė respondentų pripažįsta labai gera, o 39 % respondentų – tinkama. Pusė apklaustųjų nurodo, kad specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pažanga yra sparti. Visi apklaustieji pažymi, jog vaiko teisės yra garantuojamos ir labai gerai atspindimos mokyklos veiklos dokumentuose. Didžioji dalis atsakiusiųjų mano, kad vaiko teisių atstovavimas visuomenėje yra labai kryptingas. Labai gerai respondentai vertina individualių vaiko saugumo, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimą, vaiko asmeninės raiškos tenkinimą, psichologinę bei socialinę pagalbą, vaiko sveikatos stiprinimą, bei pagalbą specialiųjų poreikių vaikams. Visi respondentai paramą ir pagalbą šeimai - paslaugų tikslingumą, kokybę be pagalbos įvairovę -puikiai vertina labai gerai. Beveik visi respondentai vadovo dalyvavimą vidaus audite bei vidaus audito rezultatų panaudojimą laiko labai kryptingu. Daugiau kaip pusė respondentų mokytojų ir kito personalo dalyvavimą vidaus audite vertina labai gerai, trečdalis – gerai. Taip pat visi atsakiusieji strateginio mokyklos plano, metinės veiklos programos turinį ir veiksmingumą vertina kaip veiksmingus. Visi atsakiusieji vadovo profesinę kompetenciją bei mokyklos atstovavimą ir reprezentavimą vertina puikiai, santykius su personalu, komandų telkimą laiko labai gerais ir gerais. Mokyklos savivaldos institucijų kūrimą bei savivaldos ir mokyklos administracijos sprendimų ir veiksmų dermę 83 % respondentų vertina labai gerai, mokyklos savivaldos veiklumą kokybišku laiko visi atsakiusieji. Didžioji dalis respondentų labai gerai vertina personalo formavimą, personalo kompetenciją ir jos panaudojimą, bei galimybių tobulėti sudarymą. Penktadalis apklaustųjų personalo formavimą vertina gerai. Visi atsakiusieji pažymi, kad veiklos erdvė ir jos būklė mokykloje bei ugdymą(si) skatinanti aplinka yra labai geros kokybės. Respondentai finansavimą vertina labai gerai bei gerai.

        2013 m. vertinta olimpinio ugdymo programos „Nykštukų kelionė Olimpo link“ (2-tra knyga) veiksmingumas ir reikšmingumas mokyklos veiklai.
          Tyrimo apibendrinimas:
      Daugiau kaip puse apklaustų pedagogų mano, kad olimpinio ugdymo programa formuoja sveiką gyvenimo būdą. Apklaustieji mano, kad šios programos dėka ugdoma sveika ugdytinių asmenybė, taip pat kūrybingumas bei kilnumas. Kaip puikiai pavykusias programos dalis visi pedagogai nurodo sveikatos valandėlę „Sportuok ir būsi sveikas“, grupių skanduočių ir olimpinės simbolikos kūrimą, taip pat olimpinę dieną lopšelyje – darželyje „Nykštukų olimpiada“. Puse pedagogų teigia, jog pavykusios yra ir tokios programos veiklos kaip sveikatos valandėlė „Noriu tapti olimpiečiu“, vaikų kūryba „Piešiu žiemos olimpines žaidynes“, pokalbis „Sportuokime ryžtingai, bet garbingai“, „Futboliuko“ turnyrai, respublikinės ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidynės „Vaikų olimpiada“. Nedidelė dalis pedagogų mano, kad vertėtų atsisakyti ar patobulinti pokalbius – diskusijas „Kilnumas sporte“ ir „Olimpinės žaidynės – draugystės žaidynės“, pokalbį „Sportuokime ryžtingai, bet garbingai, sveikatos valandėlę „Noriu tapti olimpiečiu“, vaikų kūrybą „Piešiu žiemos olimpines žaidynes“, bei pažintį su olimpinių žaidynių istorija „Olimpinių žaidynių keliu“. Kaip nepasisekusias programos veiklas pedagogai įvardina pokalbį – diskusiją „olimpinės žaidynės – draugystės žaidynės“ bei žiemos olimpinių žaidynių Vankuveryje dienoraštį. Visi pedagogai pastebėjo, kad programoje dalyvaujantys ugdytiniai geriau koordinuoja judesius bei orientuojasi erdvėje. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad ugdytiniai labiau pažįsta savo kūną ir fizines galimybes, labiau stengiasi laikytis asmens higienos ir sveikiau maitintis bei moka saugiai naudotis sporto priemonėmis ir įranga. Taip pat visi apklaustieji nurodo, kad ugdytiniai labiau pasitiki savo jėgomis ir sugebėjimais bei vaikai tapo atsakingesni, daugiau susitelkę veiklai. Daugiau kaip puse pedagogų pastebėjo, kad ugdytiniai išmoko tinkamai reikšti savo jausmus ir poreikius. Beveik visi apklausti pedagogai nurodo, kad padidėjo ugdytinių susidomėjimas aplinka, žmonėmis, darbu, gamtos reiškiniais. Pusei pedagogų atrodo, kad vaikai geriau išmoko grupuoti, matuoti, palyginti, taip pat tapo pastabesni pokyčiams, prieštaravimams bei išmoko tikslingai stebėti kitus. Trečdalis apklaustų pedagogų mano, jog ugdytiniai siekia kalbėti taisyklingai, taip pat išmoko išklausyti kalbantįjį, paklausti, ko nesuprato. Puse pedagogų teigia, kad padidėjo ugdytinių noras pasakoti, žaisti garsais. Didžioji dalis mano, kad ugdytiniai sugeba įvertini, kas gražu, kas ne. Daugiau kaip puse apklaustųjų teigia, kad vaikai kuria spontaniškai, drąsiai, savitai bei sugeba įsijausti į įvairius vaidmenis. Puse pedagogų pastebėjo, kad ugdytiniai tampa jautrūs gamtos garsams, balso ir muzikos intonacijai. Trečdalis apklaustų pedagogų mano, kad organizuojant olimpinio ugdymo programos veiklas labiausiai stinga sporto priemonių. Ketvirtadalis pedagogų nurodo, jog trūksta bendradarbiavimo ir teorinių bei praktinių sveikatos ugdymo žinių. Penktadalis respondentų mano, kad trūksta geresnio aikštelių įrengimo.

     Lopšelyje – darželyje „Nykštukas" mokyklos veiklos įsivertinimas planuojamas metinėje veiklos programoje. Vertinimo rezultatų pagrindu kuriami įstaigos veiklos dokumentai.
     2009 metais vertinta sveikatos ugdymo programos „Sveikatos ABC" integravimas į Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio ugdymo programas bei jos vykdymas. Tai tarpinis programos tyrimas, numatytas programoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti labiausiai pasisekusias įgyvendinti programos veiklas, nustatyti pasikeitimų prioritetus, veiklas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio ir kt. Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai pasisekusios veiklos yra grupių sveikatos ugdymo projektų vykdymas, sveikatos valandėlės, judrios veiklos poreikio vaikams tenkinimas. Reikėtų daugiu dėmesio skirti edukacinių aplinkui turtinimui grupėse, lauke. Sveikatos ugdymo programos veiklos yra reikšmingos vaikų sveikatinimui ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymui, todėl reikia daugiau dėmesio vaikų sportinės veiklos aplinkos kūrimui bei saugumui. Reikšmingu laikoma kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų įgijimas, galimybė naudotis informacinėmis technologijomis.
    2010 metais vertinta lopšelio – darželio pedagogų parengta Ikimokyklinio ugdymo programa. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokioms ugdymo kompetencijoms tėvai, pedagogai teiktų pirmumą, ką siūlytų įtraukti į programą (pagal kompetencijas), nustatyti, kokius informavimo apie ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą būdus tėvai siūlytų pedagogams, administracijai. Tyrimo nustatyta, kad dauguma tėvų tenkina esama įstaigos Ikimokyklinio ugdymo programa. Pagal kompetencijų svarbą tėvai pirmumą teikia sveikatos ugdymo kompetencijai, toliau - pažinimo, socialinių įgūdžių ugdymo kompetencijos. Informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą priemones tėvai nurodo šias: susitikimus, informacija interneto svetainėje, lankstinukus, individualius pokalbius, skelbimus lentose, specialistų paskaitėles. Informaciją apie ugdymo pasiekimus tėvai norėtų ir toliau gauti individualių pokalbių metu, susitikimuose su logopedais, analizuodami vaiko kūrybos darbelius. Didžioji tyrime dalyvavusių tėvų dalis yra patenkinti gaunama informacija ir teigia, kad įstaiga tenkina jų lūkesčius dėl vaiko ugdymo (si) poreikių. Tyrimo metu nustatyta, kad pedagogai siūlo atkreipti dėmesį į programos bendras nuostatas ir jas keisti, nes nuo programos sukūrimo praėjo trys metai, laikmetis pateikė naujus iššūkius, įvyko pokyčių pačioje įstaigoje. Taip pat siūloma aktyviau įtraukti į programos kūrimą šeimas, organizuoti tėvų – pedagogų diskusijas, nes tai padėtų pedagogams efektyviau patobulinti programą. Idėjų programos turiniui siūloma imti iš aplinkos, įstaigų su kuriomis bendradarbiaujama.
    2010 metais vertinta įstaigos personalo veikla, susijusi su ugdytinių adaptacija. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti tėvų, pedagogų nuomonę apie vaikų adaptaciją lopšelyje – darželyje bei sulaukti siūlymų jai palengvinti. Vertinimo rezultatai rodo, kad tėvų ir pedagogų nuomonė dėl adaptacijos periodo sutampa – ji trunka vidutiniškai nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio. Dauguma tėvų teigiamai vertina lopšelio – darželio personalo darbą vaikų adaptacijos laikotarpiu ir nežino, ką galėtų pasiūlyti tobulinti. Kaip reikšmingą faktorių nurodo šeimos pasiruošimą pradėjus lankyti darželį sugebėti pozityviai priimti pasikeitimus visiems šeimos nariams, vaiko pratinimą prie panašaus į darželio dienos ritmą. Pedagogai mano, kad įstaigos administracija galėtų vykdyti daugiau ir įvairesnės švietėjiškos veiklos šeimai, pedagogams vaikų adaptacijos klausimais. Vieną iš problemų, kuri sunkina vaikų adaptacijos periodą, nurodo per didelį vaikų skaičių adaptacijos laikotarpiu. Didelė dalis pedagogų mano, kad lopšelyje – darželyje sudarytos geros sąlygos vaikams kuo lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos.
    2011 metų kovo mėnesį pradėti vykdyti šie lopšelio – darželio veiklos vertinimai: programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus" projekto „Futboliukas" veiksmingumas vaikų ugdymui, galutinis sveikatos ugdymo programos „Sveikatos ABC" įgyvendinimo vertinimas, programos „Nykštukų kelionė Olimpo link" vykdymo vertinimas. 2010 m. gegužės mėn. bus vertinama programa „Pienas vaikams" (įtaka vaikų mitybos gerinimui, vaikų pieno vartojimo įpročių kaita)
    2011 metų spalio – lapkričio mėnesiais bus vykdomas lopšelio – darželio - sveikatą stiprinančios mokyklos – veiklos vertinimas. Bus vertinamos šešios veiklos sritys: sveikatos stiprinimo veiklos struktūra, politika ir kokybės garantavimas: psichosocialinė aplinka; fizinė sveikata; žmoniškieji ir materialiniai ištekliai; sveikatos ugdymas; sveikatą stiprinančios mokyklos veiklos sklaida ir tęstinumo laidavimas.

Olimpinio ugdymo programos įgyvendinimo tyrimas
Tyrimo tikslas: sužinoti apie olimpinio ugdymo programos "Nykštukų kelionė Olimpo link" įgyvendinimo sėkmingumą bei teikiamą naudą visapusiškam vaikų ugdymui(si).
Tyrimo dalyviai: pedagogai ir ugdytinių tėvai.
Tyrimas atliktas: tyrimas buvo atliktas 2012 – 2013 m.m. I p. (rugsėjo mėn).
Apibendrinimas: Daugiau kaip puse apklaustų pedagogų mano, kad olimpinio ugdymo programa formuoja sveiką gyvenimo būdą. Apklaustieji mano, kad šios programos dėka ugdoma sveika ugdytinių asmenybė, taip pat kūrybingumas bei kilnumas. Kaip puikiai pavykusias programos dalis visi pedagogai nurodo sveikatos valandėlę „Sportuok ir būsi sveikas“, grupių skanduočių ir olimpinės simbolikos kūrimą, taip pat olimpinę dieną lopšelyje – darželyje „Nykštukų olimpiada“. Puse pedagogų teigia, jog pavykusios yra ir tokios programos veiklos kaip sveikatos valandėlė „Noriu tapti olimpiečiu“, vaikų kūryba „Piešiu žiemos olimpines žaidynes“, pokalbis „Sportuokime ryžtingai, bet garbingai“, „Futboliuko“ turnyrai, respublikinės ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidynės „Vaikų olimpiada“. Nedidelė dalis pedagogų mano, kad vertėtų atsisakyti ar patobulinti pokalbius – diskusijas „Kilnumas sporte“ ir „Olimpinės žaidynės – draugystės žaidynės“, pokalbį „Sportuokime ryžtingai, bet garbingai, sveikatos valandėlę „Noriu tapti olimpiečiu“, vaikų kūrybą „Piešiu žiemos olimpines žaidynes“, bei pažintį su olimpinių žaidynių istorija „Olimpinių žaidynių keliu“. Kaip nepasisekusias programos veiklas pedagogai įvardina pokalbį – diskusiją „olimpinės žaidynės – draugystės žaidynės“ bei žiemos olimpinių žaidynių Vankuveryje dienoraštį. Visi pedagogai pastebėjo, kad programoje dalyvaujantys ugdytiniai geriau koordinuoja judesius bei orientuojasi erdvėje. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad ugdytiniai labiau pažįsta savo kūną ir fizines galimybes, labiau stengiasi laikytis asmens higienos ir sveikiau maitintis bei moka saugiai naudotis sporto priemonėmis ir įranga. Taip pat visi apklaustieji nurodo, kad ugdytiniai labiau pasitiki savo jėgomis ir sugebėjimais bei vaikai tapo atsakingesni, daugiau susitelkę veiklai. Daugiau kaip puse pedagogų pastebėjo, kad ugdytiniai išmoko tinkamai reikšti savo jausmus ir poreikius. Beveik visi apklausti pedagogai nurodo, kad padidėjo ugdytinių susidomėjimas aplinka, žmonėmis, darbu, gamtos reiškiniais. Pusei pedagogų atrodo, kad vaikai geriau išmoko grupuoti, matuoti, palyginti, taip pat tapo pastabesni pokyčiams, prieštaravimams bei išmoko tikslingai stebėti kitus. Trečdalis apklaustų pedagogų mano, jog ugdytiniai siekia kalbėti taisyklingai, taip pat išmoko išklausyti kalbantįjį, paklausti, ko nesuprato. Puse pedagogų teigia, kad padidėjo ugdytinių noras pasakoti, žaisti garsais. Didžioji dalis mano, kad ugdytiniai sugeba įvertini, kas gražu, kas ne. Daugiau kaip puse apklaustųjų teigia, kad vaikai kuria spontaniškai, drąsiai, savitai bei sugeba įsijausti į įvairius vaidmenis. Puse pedagogų pastebėjo, kad ugdytiniai tampa jautrūs gamtos garsams, balso ir muzikos intonacijai. Trečdalis apklaustų pedagogų mano, kad organizuojant olimpinio ugdymo programos veiklas labiausiai stinga sporto priemonių. Ketvirtadalis pedagogų nurodo, jog trūksta bendradarbiavimo ir teorinių bei praktinių sveikatos ugdymo žinių. Penktadalis respondentų mano, kad trūksta geresnio aikštelių įrengimo. Vykdydami programą pedagogai tikisi, kad vaikais įgis sveikatą stiprinančių įgūdžių, bus sukurtos palankesnės sąlygos vaikų sportinei veiklai, į programą bus įtraukti visų amžiaus grupių vaikai, programa bus tobulinama ir tęsiama toliau.

Ugdytinių adaptacijos tyrimas
Tyrimo tikslas:  sužinoti apie pedagogų, ugdytinių tėvų patirtį ugdytinių adaptacijos laikotarpiu.
Tyrimas atliktas: tyrimas buvo atliktas 2012 m. gruodžio mėn.
Apibendrinimas: 84 ugdytiniai lopšelį – darželį lanko pirmus metus, 56 ugdytiniai– antrus metus. Pedagogų teigimu, didžiosios daugumos ugdytinių adaptacija truko 2 – 3 savaites, ketvirtadalio – mėnesį ir ilgiau, 8 ugdytinių adaptacija truko kelis mėnesius, o 5 - tęsiasi iki šiol. Dauguma apklaustų pedagogų mano, kad tėvai turi pakankamai žinių apie vaikų adaptaciją. Visi ar beveik visi pedagogai adaptaciniu laikotarpiu turėjo sunkumų tėvų atsiskyrimų nuo vaikų grupėje metu, taip pat dėl padidėjusio ugdytinių jautrumo bei veiksmingumo. Puse apklaustųjų turėjo sunkumų su ugdytinių maitinimosi sutrikimais adaptaciniu laikotarpiu. Ketvirtadalis apklaustų pedagogų pastebėjo neramų ugdytinių miegą, pykčio priepuolius, nesidomėjimą veikla ar dažnus pasikartojančius ugdytinių susirgimus. Lengvinant ugdytinių adaptaciją lopšelyje – darželyje pedagogai tėvams siūlytų domėtis vaiko savijauta, neužsibūti grupėje atvedus vaiką, ruošti vaikus darželio lankymui. Taip pat pedagogai norėtų su ugdytinių tėvais susitikti prieš rugsėjo pirmąją, bei kad vaikai į grupę nebūtų atvedami visi iš karto.

Projekto "Futboliukas" veiklos tyrimas

Projekto tikslas: sužinoti projekto "Futboliukas" teikiamą naudą vaikų vystymuisi.
Tyrimo dalyviai: pedagogai, ugdytiniai, dalyvaujantys projekto, ugdytinių tėvai.
Tyrimas atliktas: 2011 m. balandžio mėn.
Apibendrinimas: Didelė dalis apklaustų (64 %) pedagogių „Futboliuko“ užsiėmimus veda nuo pačios projekto pradžios. Visos apklaustos pedagogės mano, kad šis projektas yra reikšmingas, nes žadina ir palaiko vaikų poreikį judėti, patinka vaikams bei moko draugiškai žaisti kartu. Vaikų susidomėjimas ir noras žaisti „Futboliuką“ 79 % pedagogių skatina dalyvauti projekte; 36 % apklaustųjų yra skatinamos dalyvauti projekte dėl jo naudos visapusiškam vaiko vystymuisi, 29 % pedagogių dalyvaudamos projekte siekia padėti vaikams tobulėti fiziškai; taip pat 29 % apklaustųjų projekto užsiėmimus naudoja kaip būdą stiprinti vaikų sveikatą. Pedagogės pabrėžia, kad projekto vykdymas labiausiai iš jų pareikalauja teorinių žinių. Respondentės pastebi vaikų, lankančių „Futboliuko“ užsiėmimus, elgesio pokyčius – 94 % apklaustų pedagogių teigia, kad vaikai išmoko laikytis taisyklių; 82 % respondenčių pažymi, kad vaikai geriau sutelkia dėmesį; 59 % pedagogių mano, kad vaikai įgavo daugiau ištvermės. Visos pedagogės pažymi, kad pasikeitė vaikų tarpusavio bendravimas – jie išmoko žaisti kartu, dalintis, bei spręsti tarpusavio ginčus. Taip pat visos pedagogės pastebi pasikeitusią vaikų fizinę būklę – jos mano, kad vaikai tapo vikresni ir lankstesni, žvalesni, taip pat jie rečiau serga. Pedagogėms organizuojant „Futboliuko“ užsiėmimus kyla įvairių sunkumų. 24 % pedagogių neramina tai, kad salėje nėra visiškai saugu žaisti ir kad po užsiėmimų vaikai pavargę ir sušilę turi eiti į lauką. Taip pat 18 % pedagogių kyla sunkumų dėl nežaidžiančių vaikų priežiūros „Futboliuko“ žaidimo metu. Anot 24 % pedagogių, kylančius sunkumus spręstų atskiros sporto salės įrengimas ir kūno kultūros pedagogo įdarbinimas; 18 % respondenčių mano, kad užsiėmimų organizavimą joms palengvintų geresnis teorinis ir fizinis pasirengimas. 12 % pedagogių siūlytų kitaip organizuoti dienotvarkę ir nevesti vaikų į lauką po „Futboliuko“ žaidimo. Pedagogės tikisi, kad vaikai ateityje mielai žais „Futboliuką“ ir projektas gyvuos toliau. Apklaustos pedagogės norėtų, kad ateityje gerėtų materialinė projekto bazė ir būtų įrengta atskira sporto salė su joje dirbančiu treneriu. Pedagogės mano, kad dalyvavimas „Futboliuko“ projekte padės įgyvendinti pagrindinį tikslą -  stiprinti vaikų sveikatą.
Apibendrinimas: 59 % apklausoje dalyvavusių vaikų, žaidžiančių „Futboliuką“ yra šešiamečiai. Vaikai sako, kad „Futboliukas“ – tai kojų žaidimas, kai reikia spardyti kamuolį ir pataikyti į vartus. 71 % vaikų mėgsta žaisti „Futboliuką“ dėl to, kad gali nugalėti kitus; 69 % vaikų mano, kad žaisti šį žaidimą yra labai smagu; 41 % vaikų svarbus yra žiūrovų palaikymas ir plojimai; 40 % vaikų patinka, kad jais didžiuojasi tėvai. 30 % apklaustų vaikų žaisdami „Futboliuką“ surado naujų draugų. 92 % vaikų žaidžiant „Futboliuką“ geriausiai sekasi būti vikriems ir greitiems. 83 % vaikų gerai sekasi atlikti įvairius žaidimo judesius. 79 % apklaustų vaikų mano, kad puikiai žino ir laikosi žaidimo taisyklių. Vis dėlto 19 % apklaustų vaikų nėra įsitikinę, ar gerai supranta ir moka laikytis žaidimo taisyklių. 22 % vaikų nėra tikri, ar yra puikūs vartininkai, o labiausiai vaikams nesiseka taikliai spirti įvarčius (10 % respondentų). Nepaisant visko, „Futboliukas“ yra labai įdomus ir linksmas sportas, kuomet smagu žaisti su draugais, spardyti kamuolį į vartus ir laimėti.
Apibendrinimas: Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių tėvų vaikų „Futboliuko“ užsiėmimus lanko nuo 0,5 iki 1,5 metų. Beveik visi respondentai (94 %) mano, kad projektas „Futboliukas“ yra reikalingas. Tėvai pastebi vaikų, žaidžiančių „Futboliuką“, elgesio, bendravimo su kitais bei fizinius pokyčius. 56 % apklaustų tėvų pažymi, kad jų vaikai išmoko laikytis taisyklių;  46 % respondentai pastebi, kad vaikai geriau sutelkia dėmesį; anot 77 % respondentų, vaikai, lankantys „Futboliuką“, išmoko žaisti su kitais vaikais; 50 % respondentų pastebi, kad jų vaikai išmoko dalintis; 75 % respondentų pažymi padidėjusį „Futboliuką“ žaidžiančių vaikų lankstumą ir vikrumą. Didžioji dauguma respondentų (79 %) pastebėjo, kad jų vaikai nepatiria jokių sunkumų, susijusių su „Futboliuko“ užsiėmimais. Apklaustieji tikisi, kad projektas „Futboliukas“ gyvuos toliau ir tobulės. Tėvai linki savo vaikams atrasti meilę sportui, tapti atsakingais, draugiškais ir stipriais.

Programos "Pienas vaikams" ir "Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas mokyklose" įgyvendinimo tyrimas
Projekto tikslas: išsiaiškinti programų "Pienas vaikams", "Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas mokyklose" reikšmę vaikų mitybos įpročių gerinimui.
Tyrimo dalyviai: pedagogai, ugdytiniai ir ugdytinių tėvai.
Tyrimas atliktas: 2012 m. birželio mėn.
Apibendrinimas:Beveik visi apklaustoje dalyvavę vaikai nesutinka, kad norint tapti stipresniu ir greitesniu, reikia valgyti daug saldumynų ir pyragėlių. Anot jų, saldumynai kenkia, nuo jų skauda pilvą, dantis. Kad būtų stiprūs, greiti ir sveiki, vaikai vietoj saldumynų valgo morkas, obuolius, bananus, kriaušes, pieną, vaisius. Tuo tarpu tarp vaikų nemėgstamiausių maisto produktų atsiduria kola, mėsainiai, traškučiai ir saldainiai. Visų apklausoje dalyvavusių tėvų nuomone, programos „Pienas vaikams“ bei „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ yra reikalingos. Didžiosios dalies tėvų manymu, programos svarbios, nes vaikai kasdien gauna įvairų ir sveiką maistą ir mokosi suprasti vaisių, daržovių ir pieno produktų naudą. Pusė respondentų pastebėjo, kad vaikai vaisius, daržoves bei pieno produktus valgo mieliau, nei anksčiau: sveikus produktus valgyti vaikams jau tapo įpročiu. Daugiau kaip puse apklaustų tėvų vaikų yra pamėgę vaisius ir pieno produktus. Tėvai norėtų, jog vaikai pamėgtų vaisius, daržoves bei pieno produktus dar labiau, todėl viliasi, kad šios programos bus tęsiamos toliau, ir atsiras dar daugiau panašių naudingų programų.
 
Informaciją parengė direktorė Irena Bertulienė