Kaip padėti išvengti patyčių ikimokykliniame amžiuje

Darželio aplinka yra svarbiausia erdvė už namų ribų, kurioje vaikai mokosi bendrauti. Kai vienoje erdvėje atsiduria vaikai, kurie skiriasi vienas nuo kito ūgiu, turimais įgūdžiais, patirtimi, sunku išvengti konfliktų. Auklėtojoms nematant, vaikai vienas kitam rodo bjaurias veido mimikas, sako negražius žodžius, atima daiktus, stumdosi, prasivardžiuoja, mušasi ar atstumia nepatinkančius vaikus.

Patyčiomis vadinamas vieno žmogaus pasikartojantis tyčinis kenkimas kitam, siekiant įskaudinti. Patyčios būna fizinės (stumdymas, mušimas, gnaibymas), žodinės (užgauliojimas, prasivardžiavimas, grasinimas) bei tarpusavio santykių (nepriėmimas į grupę, kurstymas nuskriausti kitą).

Jaunesniame amžiuje tam tikras vaikų stumdymasis ar prasivardžiavimas yra normalu, tačiau auklėtojos turėtų atkreipti dėmesį į šiuos ankstyvus ženklus:

  • Vaikas šaukia: „Mano!“ ir atima žaislą.
  • Vaikas pravardžiuoja kitą vaiką (nuolat tą patį).
  • Vaikas atstumia kitą vaiką sakydamas: „Tu negali su manimi žaisti“.
  • Vaikas priima kitą vaiką į žaidimą, bet jam nuolat skiria menkesnes roles (pavyzdžiui, šuniuko, jei žaidžiama šeima).

Jei toks elgesys nuolat kartojasi ir vaikas pasijunta stiprus taip elgdamasis, laikui bėgant tai gali peraugti į patyčias.

Kaip auklėtojos gali išvengti patyčių:

Ugdyti sveikus vaikų bendravimo įgūdžius: mokyti susidraugauti, susitarti, išklausyti, pasiūlyti, atsisakyti, kontroliuoti savo veiksmus, nusiraminti.

Turėti aiškias grupės taisykles. Mažiems vaikams reikia nuolat priimti, kokio elgesio iš jų tikimasi.

Įsitikinti, kad vaikai žino, koks elgesys yra priimtinas, o koks – netinkamas.

Išmokyti vaikus pažinti emocijas iš kūno kalbos ir veido išraiškos. Praktikuotis prieš veidrodį: „Parodyk, kaip tu atrodai, kai pyksti“.

Padėti vaikams pamatyti, kaip jų elgesys veikia kitus žmones (suplėšytas piešinys – supykęs draugas – nuliūdusi auklėtoja – susirūpinę tėvai).

Mokyti priimtinų agresijos išraiškos būdų (smarkiai patrepsėti, giliai ir lėtai pakvėpuoti, suskaičiuoti iki 10 ir atgal, išpurenti pagalvėles, suplėšyti laikraštį, minkyti plastiliną, palankstyti vielutę).

Kaip auklėtojos gali suvaldyti beprasidedančias patyčias:

Atpažinti patyčias ir parodyti, kad į tai bus žiūrima rimtai: nutraukti iškart jas pastebėjus, paaiškinti vaikams, koks elgesys ir kodėl skaudina.

Mokyti vaikus atpažinti netinkamą elgesį ir pasakyti apie matomas patyčias suaugusiajam. Traktuoti tai, ne kaip skundimą, o kaip pagalbą skriaudikui.

Padėti vaikams pasipriešinti patyčioms: išmokyti pasakyti „Stop“, „Man nepatinka tai, ką du sakai/darai“.

Mokyti vaikus paguosti nukentėjusį vaiką, pabūti kartu su juo, pažaisti.

Padėti suprasti, kaip jaučiasi vaikai, iš kurių tyčiojamasi ir kaip atpažinti ženklus, iš kurių suprantame, kad vaikas blogai jaučiasi.

Mokyti vaikus pripažinti besityčiojančio pasakytus žodžius, bet jų neprisiimti sau: „Jis galvoja, kad mano piešinys negražus, bet aš žinau, kad nupiešiau taip, kaip norėjau“.

Padėti skriaudikui sugalvoti, kaip atitaisyti padarytą skriaudą (nupiešti atsiprašymo atvirutę, padaryti gerą darbą, nupiešti plakatą apie draugystę).

Pasiūlyti skriaudiko tėvams užrašyti vaiką į sporto treniruotes, kad mokintųsi tapti lyderiu be patyčių.

Kaip tėvai gali prisidėti prie darželio be patyčių kūrimo:

Mokyti vaiką susidraugauti, išspręsti kylančias problemas, dalintis, palaukti savo eilės, laimėti ir pralaimėti.

Išklausyti vaiką - prieš miegą paprašyti pasakyti du gerus ir du ne tokius gerus dalykus, kurie jam šiandien nutiko. Tokiu būdu galima pamatyti, kas dedasi vaiko gyvenime.

Sukurti namų taisykles ir jų laikytis, tuomet vaikas išmoks veikimo būdų, kurie yra tinkami tiek jam, tiek kitiems aplink jį.

Išvyti smurtą iš namų - ne tik savo elgesio, bet ir iš informacinių priemonių. Demonstruoti pagarbų ir nesmurtinį elgesį su aplinkiniais, užtikrinti, kad filmukai ir žaidimai, kurie prieinami vaikui, nėra smurtinio pobūdžio.

Bendradarbiauti su auklėtoja. Įtempta dienos rutina ir daug aplink lakstančių vaikų neleidžia auklėtojai visko pastebėti, todėl galima paprašyti, kad ji atkreiptų dėmesį ir atidžiau sektų padėtį.

Mokyti vaiką įgūdžių, reikalingų valdyti patyčių situaciją: stovėti tvirtai, žiūrėti skriaudėjui į akis, tvirtu, aiškiu balsu pasakyti „Stop“, pasakyti apie patyčias suaugusiajam, vengti būti vienam.

Stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi: skatinti savarankiškumą, leisti priimti tam tikrus sprendimus pačiam, sudaryti sąlygas padėti kitiems, atsižvelgti į vaiko nuomonę, sudaryti sąlygas pajusti sėkmę, didžiuotis savo vaiku.

Darželis turėtų būti saugi vieta kiekvienam bendruomenės nariui, o patyčios neturėtų būti vaikiškos patirties dalis. Vaikai, kurie mokės spręsti problemas, padės suaugusiesiems, kontroliuos save, gebės bendrauti su kitais, greičiausiai neužsiims patyčiomis. Kai tėvai ir pedagogai dirbs kartu, kiekvienas vaikas užaugs rūpestingu ir naudingu piliečiu.

Remtasi straipsniais iš:

http://www.earlychildhoodnews.com/earlychildhood/article_view.aspx?ArticleID=221

http://www.education.com/magazine/article/bullying-preschool/

http://www.stopbullying.gov/respond/support-kids-involved/index.html

http://preventingbullying.promoteprevent.org/2-what-bullying

Psichologo asistentė Rita Pocevičiūtė