Atsipalaidavimas ir stresas

Pratimai nuovargio šalinimui

Nors gali pasirodyti, kad vaikai per dienas nieko neveikia, tik žaidžia, iš tiesų mažieji sunkiai dirba ir jų gyvenimas yra pilnas įtampos. Jie kasdien mokosi naujų dalykų ir peržengia savo fizinių bei psichinių galių ribas. Jie klysta, klumpa, susižeidžia vėl ir vėl kiekvieną dieną ir pergyvena dėl to, nes dar nemoka patys savęs nuraminti. Fizinė įtampa ir jaudulys kaupiasi, vaikai pervargsta. Jūsų, tėveliai, užduotis – padėti vaikams sustoti ir pailsėti. Ritmiškas sūpavimas, glaudimas prie savęs, glostymas, ramus kalbėjimas, spalvinimas, piešimas, ramių vaizdų žiūrėjimas, knygų skaitymas, dainavimas, maudynės šiltame vandenyje, lopšinės padeda vaikams atsipalaiduoti. Štai dar keletas idėjų:

Sniego senis (raumenų atpalaidavimui)

Pasiūlykite vaikui įsivaizduoti, kad jis yra sniego senis. Turi galvą, kūną, rankas, stovi tvirtai ant žemės. Staiga nušvinta saulutė ir senis pamažu ima tirpti: iš pradžių nulinksta galva, paskui viena ranka, tada kita ir senis virsta balute ant žemės.

Balionėlis (kvėpavimui)

Pasiūlykite vaikui atsigulti ant nugaros ir įsivaizduoti, kad jo pilve yra balionėlis, kuris išsipučia, kai vaikas giliai ir lėtai įkvepia ir subliūkšta, kai vaikas ramiai iškvepia.

Laivelis (kvėpavimui)

Pasiūlykite vaikui atsigulti ant nugaros ir jam ant pilvo uždėkite iš popieriaus išlankstytą laivelį: kai vaikas kvėpuos, pilvas kilnosis ir laivelis tarsi plauks per bangas.

Vizualizacijos (atsipalaidavimui)

Paprašykite vaiko užsimerkus tyliai pasėdėti keletą minučių, įsivaizduojant dangumi plaukiančius debesis ar tekantį vandenį (lietų). Klauskite: ką matai, ką girdi, ką užuodi, ką palieti.

Vaivorykštė horizonte (glostomasis masažas):

Visur aplink šlapia, nes lyja jau seniai (abiejų rankų pirštų galais tapšnokite vaiko nugarą ratu).

Bet tada lietus nustoja, pasirodo mieloji saulė (glostykite nugarą delną sukdami ratu).

Tau tereikia šiek tiek išsitiesti, tuomet galėsi vaivorykštę pamatyti (abiem rankom lėtais lyskite nugara žemyn).

Ji pradžiugins ir tavo širdį, galėsi pamiršti skausmą (smiliumi ant nugaros pieškite didelę širdį).

Psichologė Rita Pocevičiūtė

Remtasi:
Erkert „Žaidimai agresijai įveikti“, 2011.
V. Oaklander „Langas į vaiko pasaulį“, 2007.

Pratimai stresinei būsenai įveikti

Mes norime, kad vaikų kasdienybė būtų laiminga ir nerūpestinga, tačiau jų gyvenimas yra kupinas netikėtumų bei streso: persikraustymas į naują namą, broliuko gimimas, pratinimasis miegoti savo kambaryje, dienotvarkės pokyčiai, apsilankymai pas gydytoją, atsiskyrimas nuo tėvų, liga, kelionė pas močiutę, tėvų barniai. Vaikai dar nemoka sunkių savo išgyvenimų išreikšti žodžiais, todėl padėkite jiems priimti ir įveikti gyvenimo pokyčius.

Nerimaujančiam vaikui (sukurti saugumo jausmą):

paprašykite vaiko nupiešti kelią ir įsivaizduoti, kad iškilo sunkumų: įgriuvo žemė ir atsirado didelis plyšys. Paprašykite nupiešti tą plyšį. Pasikalbėkite apie tai, koks blogas tas kelias ir kad juo eiti negalima. Pasvarstykite, kaip būtų gerai jį sutaisyti ir vėl eiti pirmyn. Pasiūlykite pataisyti kelią ir panaikinti plyšį. Jei vaikas sako, kad plyšys per didelis, pasiūlykite nupiešti tiltą.

Kenčiančiam vaikui (išreikšti sunkius jausmus):

pasikalbėkite su vaiku apie tai, kad jis kenčia ir tai yra nemalonu. Pasiūlykite kančios atsikratyti. Paprašykite nupiešti kančią ant popieriaus lapo. Leiskite vaikui įkišti lapą į voką, užklijuoti lipnia juostele ir išmesti. Vos tik jis tai padarys, kančia išnyks.

Nerimo dėžutė (kuri suvalgo sunkius išgyvenimus):

suraskite atliekamą batų dėžutę su dangčiu, iškirpkite priekyje skylę (tai bus burna), kartu su vaiku apklijuokite dėžę spalvotu popieriumi, priklijuokite akis, ausis, uodegą (improvizuokite), prie burnos skylės priklijuokite iš popieriaus iškirptus dantis ir turėsite nerimą suvalgančią dėžę. Kai tik vaikas taps irzlus, nerimastingas, piktas, pasiūlykite pyktį, skausmą, nerimą, liūdesį nupiešti ant popieriaus lapelių ir sudėti į nerimo dėžę. Vaikui nepastebint, išimkite iš dėžės jo piešinukus ir įdėkite savo pieštų saulyčių ar šypsenėlių. Pasiūlykite vaikui patikrinti, ar dėžė jo nerimą jau suvalgė.

Išmintingas burtininkas (parodykite vaikui, kad jis pats yra pajėgus susitvarkyti su sunkumais):

kai vaiką ištinka bėda ir jis nežino, ką daryti, pasiūlykite jam patogiai atsisėsti, užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip jis keliauja pas išmintingą burtininką, kuris viską žino, pasiklausti patarimo. Tegul vaikas įsivaizduoja, kaip eina pas burtininką, kur jis gyvena, kaip atrodo, ir kokį patarimą pasilenkęs tyliai pašnibžda vaikui į ausį. Kai vaikas gaus patarimą, jo nekamantinėkite, neklauskite, ką burtininkas sakė. Pratimo esmė – parodyti vaikui, kad jis gali į išmintingąjį burtininką kreiptis patarimo kaskart, kai tik jam taps baisu ar sunku.

Psichologė Rita Pocevičiūtė

Remtasi:  L. Ried „Vaikų nerimas“, 2009.