JEI APĖMĖ NEVILTIS…

 

Dažnai nė nesusimąstome, koks brangus mums mūsų mažasis nenaudėlis, kuris dabar pila kompotą ant kilimo arba karpo naujas užuolaidas. Jei kartais apima neviltis, perskaitykite šiuos išminčių pamąstymus, gal būt kai kurie jūsų vertinimai pasikeis:

  • Nesitikėkite, kad Jūsų vaikas bus toks pat kaip ir Jūs arba toks, kokį jį svajojate matyti. Padėkite jam tapti pačiu savimi, o ne Jumis;
  • Nereikalaukite iš vaiko atlygio už viską, ką dėl jo padarėte. Juk davėte jam gyvenimą – kaip už jį galima būtų atsiskaityti? Juk jūsiškis dovanos gyvenimą savo vaikams, šie – savo…
  • Neliekite savo nuoskaudų vaikui dėl nepritekliaus, ypač, kad senatvėje teks duonos plutą graužti. Kaip sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi…
  • Nenuvertinkite jo bėdų. Juk kiekvienam jos pačios didžiausios. Ypač mažam.
  • Niekada nežeminkite.
  • Nekaltinkite savęs, jei ko nors negalite padaryti dėl savo vaiko. Kaltinti galima tik tada, jei padaryti galite, bet nedarote.
  • Išmokite pamilti ir svetimą vaiką. Niekada su svetimu nesielkite taip, kaip nenorėtumėte, kad kitas elgtųsi su jūsiškiu.
  • Mylėkite savo vaiką, kad ir koks jis būtų. Net jei jis yra nevykėlis, netalentingas, nemeilus…

   Būdami mažojo draugijoje, džiaukitės. Juk bendravimas su vaiku – tai šventė, kuri šiandien priklauso Jums.