Vaikų judėjimas

      
   Kodėl vaikai juda vis mažiau? Kas atsitinka, kai vaikai juda per mažai? Kodėl svarbu, kad vaikai judėtų? Ką daryti, kad vaikai judėtų daugiau?

   Vaikų kasdienybę ir laisvalaikį vis labiau užvaldo TV ir kompiuteriai. Tuo tarpu kūno stiprinimas lieka kažkur nuošalyje. Daugelis tėvų turėtų savęs paklausti ar tikrai jo vaikas juda pakankamai.

   Suaugusiam žmogui tam, kad palaikytų savo kūno fizinį pajėgumą ir sveikatą, pakanka 2 – 3 kartų po 45 min. intensyvaus fizinio krūvio per savaitę.

   Vaikui kasdien reikia 2–3 val. aktyvaus judėjimo tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas viso kūno ir jo funkcijų vystymasis. Augančiam žmogui reikia daugiau judėjimo savo kūno sveikatos kūrimui suaugusiam savo kūno sveikatos palaikymui.

   Deja, vaikai būna dažnai stabdomi: nejudink kojų, nekrutėk, sėdėk ramiai, nebėgiok, nešokinėk ir pan. Tokie išsireiškimai net nesusimąstant yra nukreipti prieš vaikus. Tėvai reiškia nepasitenkinimą auklėtojomis, esą jos neprižiūri jų vaikų, jie grįžta namo purvini. Tačiau kada ir kur vaikai dar turės galimybę išsisiausti ir išsipurvinti, jei ne dabar ir čia? Kiemuose, parkuose, viešuose vietose leidžiama vis mažiau, o draudimų vis daugėja: jokio futbolo, jokio rėkavimo, jokių riedučių ar riedlenčių, jokių dviračių, jokių čiuožyklų, pagaliau jokio vaikiško džiaugsmo visai nieko...

   Prieš 20 metų buvo savaime suprantama, kad vaikai daug juda, šėlsta lauke, išbando savo kūno galimybes ir sugebėjimus. Vaikui poreikis judėti yra didžiulis. Deja, gyvenimo situacija yra labai pasikeitusi:

           Į darželį kelias įveikiamas automobiliu.

         Vaikams lieka vis mažiau erdvės žaidimams ir judėjimui, jie vis labiau ribojami (nesaugios gatvės, nesaugūs kiemai ir pan.)

          Vaikai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami, o jų laisvalaikį užpildo kompiuteriniai žaidimai bei TV.

          Vaikai turi vis mažiau žaidimo partnerių, vis dažniau žaidžia vieni.

          Vaikus labai dažnai riboja suaugusieji, linkstantys į perdėtą rūpestingumą.

          Tėvai turi vis mažiau laiko rūpintis savo vaikais taip, kad galėtų realizuoti jų poreikį judėti. Ar jūsų vaikui stinga judėjimo, galite lengvai patikrinti, atsakę į šiuos klausimus:

  1. Ar jūsų vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus daugiau nei 1 valandą per dieną?        
  2. Ar jūsų vaikas juda kasdien ne daugiau kaip 1 valandą laiko?
  3. Ar jūsų vaikas mieliau žaidžia vienas?
  4. Ar jūsų vaikas, lipdamas laiptais aukštyn, greitai uždusta, pradeda „pūkšti“?
  5. Jei jūsų vaikui jau yra 6 metai, ar jis išstovi ramiai ant vienos kojos mažiau nei 10 sekundžių (nuo 8 metų – užmerktomis akimis)?

   Jei jūs į bent vieną klausymą atsakėte „ taip“, turėtumėte žinoti, kokias pasekmes jūsų vaikui gali turėti judėjimo stygius. Kas atsitinka, kai vaikas juda per mažai?

   Judėjimo trūkumo pasekmės gali pasireikšti jau ikimokykliniame amžiuje. Jau vaikų darželyje vaikai patiria šias nesėkmes:

  1. Spalvindami neišlaiko kontūrų.
  2. Neišlaiko linijų.
  3. Per daug arba per mažai spaudžia pieštuką ant popieriaus.
  4. Štrichavimo linijos silpnos ir drebančios.

       Mokykloje judėjimo trūkumo pasekmės išryškėja dar labiau: sutrinka laikysena ir mokymasis, silpna motorinė koordinacija, sumažėja raumenų jėga, atsiranda antsvoris.
       Judėjimas ir kalba itin glaudžiai susijusios sritys. Akivaizdu, kad prieš mokymąsi kalbėti mokomasi judėti. Judėjimo stoka neigiamai veikia ir kalbos vystimąsi.
        Daug judėdamas, vaikas įgyja patirtį. Rizikuodamas, vaikas išbando savo kūną ir sužino jo galimybes. Įveikdamas kliūtis, vaikas kuria pasitikėjimą savimi. Judėdamas, vaikas pats sau išsikelia užduotį, pats ją įveikia, tuo pačiu patirdamas džiaugsmą ir kaupdamas patirtį. Ojuo vaiko patirtis turtingesnė, tuo tvirtesnis pagrindas jo tolimesniam augimui. Mes gi, projektuodami į vaiką savo baimes ir nuogąstavimus, darome jį dar labiau neužtikrintą ir nesaugų.
        Kuo didesnė baimė prieš užduotį, kurią reikia įveikti, tuo didesnė nesėkmės tikimybė. Taip vaikui susiformuoja nesėkmių patirtis, ilgainiui ši nuostata įsitvirtina ir visą gyvenimą negatyviai veikia pasitikėjimą savimi.
       Judėjimas teigiamai veikia kaulų tankio vystimąsi. Suaugusiems tipiški nugaros negalavimai išsivysto dar vaiko amžiuje dėl judėjimo trūkumo. Vaikai, kurių judėjimas aktyviai skatinamas, rodo ir geresnius inteligencijos pasiekimus. Taip pat dėka jutiminės ir judėjimo patirties teigiamai veikiamas bendras asmenybės vystimasis, formuojasi pozityvus savęs vertinimas ir socialinė kompetencija.
        Vaikai, kurių judėjimas visapusiškai skatinamas, rodo daug geresnius savarankiškumo ir integracijos į kolektyvą rezultatus.
       Nebūtina visko keisti iš pagrindų. Nereikia nieko laužyti ir kurti iš naujo. Tiesiog sukurkite vaikų judėjimui palankią aplinką. Leiskite savo vaikams suprakaituoti ir išsipurvinti. Atsiminkite, kad išsipurvinę vaikai gali nusiprausti. Tačiau judėjimo ir patirties sukurtų vystimosi „dėmių“ ateityje „nebeišskalbsite“.