Sveika mokykla / Sveikatos patarimai

Vaikų judėjimas

      
   Kodėl vaikai juda vis mažiau? Kas atsitinka, kai vaikai juda per mažai? Kodėl svarbu, kad vaikai judėtų? Ką daryti, kad vaikai judėtų daugiau?

   Vaikų kasdienybę ir laisvalaikį vis labiau užvaldo TV ir kompiuteriai. Tuo tarpu kūno stiprinimas lieka kažkur nuošalyje. Daugelis tėvų turėtų savęs paklausti ar tikrai jo vaikas juda pakankamai.

   Suaugusiam žmogui tam, kad palaikytų savo kūno fizinį pajėgumą ir sveikatą, pakanka 2 – 3 kartų po 45 min. intensyvaus fizinio krūvio per savaitę.

   Vaikui kasdien reikia 2–3 val. aktyvaus judėjimo tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas viso kūno ir jo funkcijų vystymasis. Augančiam žmogui reikia daugiau judėjimo savo kūno sveikatos kūrimui suaugusiam savo kūno sveikatos palaikymui.

   Deja, vaikai būna dažnai stabdomi: nejudink kojų, nekrutėk, sėdėk ramiai, nebėgiok, nešokinėk ir pan. Tokie išsireiškimai net nesusimąstant yra nukreipti prieš vaikus. Tėvai reiškia nepasitenkinimą auklėtojomis, esą jos neprižiūri jų vaikų, jie grįžta namo purvini. Tačiau kada ir kur vaikai dar turės galimybę išsisiausti ir išsipurvinti, jei ne dabar ir čia? Kiemuose, parkuose, viešuose vietose leidžiama vis mažiau, o draudimų vis daugėja: jokio futbolo, jokio rėkavimo, jokių riedučių ar riedlenčių, jokių dviračių, jokių čiuožyklų, pagaliau jokio vaikiško džiaugsmo visai nieko...

   Prieš 20 metų buvo savaime suprantama, kad vaikai daug juda, šėlsta lauke, išbando savo kūno galimybes ir sugebėjimus. Vaikui poreikis judėti yra didžiulis. Deja, gyvenimo situacija yra labai pasikeitusi:

           Į darželį kelias įveikiamas automobiliu.

         Vaikams lieka vis mažiau erdvės žaidimams ir judėjimui, jie vis labiau ribojami (nesaugios gatvės, nesaugūs kiemai ir pan.)

          Vaikai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami, o jų laisvalaikį užpildo kompiuteriniai žaidimai bei TV.

          Vaikai turi vis mažiau žaidimo partnerių, vis dažniau žaidžia vieni.

          Vaikus labai dažnai riboja suaugusieji, linkstantys į perdėtą rūpestingumą.

          Tėvai turi vis mažiau laiko rūpintis savo vaikais taip, kad galėtų realizuoti jų poreikį judėti. Ar jūsų vaikui stinga judėjimo, galite lengvai patikrinti, atsakę į šiuos klausimus:

  1. Ar jūsų vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus daugiau nei 1 valandą per dieną?        
  2. Ar jūsų vaikas juda kasdien ne daugiau kaip 1 valandą laiko?
  3. Ar jūsų vaikas mieliau žaidžia vienas?
  4. Ar jūsų vaikas, lipdamas laiptais aukštyn, greitai uždusta, pradeda „pūkšti“?
  5. Jei jūsų vaikui jau yra 6 metai, ar jis išstovi ramiai ant vienos kojos mažiau nei 10 sekundžių (nuo 8 metų – užmerktomis akimis)?

   Jei jūs į bent vieną klausymą atsakėte „ taip“, turėtumėte žinoti, kokias pasekmes jūsų vaikui gali turėti judėjimo stygius. Kas atsitinka, kai vaikas juda per mažai?

   Judėjimo trūkumo pasekmės gali pasireikšti jau ikimokykliniame amžiuje. Jau vaikų darželyje vaikai patiria šias nesėkmes:

  1. Spalvindami neišlaiko kontūrų.
  2. Neišlaiko linijų.
  3. Per daug arba per mažai spaudžia pieštuką ant popieriaus.
  4. Štrichavimo linijos silpnos ir drebančios.

       Mokykloje judėjimo trūkumo pasekmės išryškėja dar labiau: sutrinka laikysena ir mokymasis, silpna motorinė koordinacija, sumažėja raumenų jėga, atsiranda antsvoris.
       Judėjimas ir kalba itin glaudžiai susijusios sritys. Akivaizdu, kad prieš mokymąsi kalbėti mokomasi judėti. Judėjimo stoka neigiamai veikia ir kalbos vystimąsi.
        Daug judėdamas, vaikas įgyja patirtį. Rizikuodamas, vaikas išbando savo kūną ir sužino jo galimybes. Įveikdamas kliūtis, vaikas kuria pasitikėjimą savimi. Judėdamas, vaikas pats sau išsikelia užduotį, pats ją įveikia, tuo pačiu patirdamas džiaugsmą ir kaupdamas patirtį. Ojuo vaiko patirtis turtingesnė, tuo tvirtesnis pagrindas jo tolimesniam augimui. Mes gi, projektuodami į vaiką savo baimes ir nuogąstavimus, darome jį dar labiau neužtikrintą ir nesaugų.
        Kuo didesnė baimė prieš užduotį, kurią reikia įveikti, tuo didesnė nesėkmės tikimybė. Taip vaikui susiformuoja nesėkmių patirtis, ilgainiui ši nuostata įsitvirtina ir visą gyvenimą negatyviai veikia pasitikėjimą savimi.
       Judėjimas teigiamai veikia kaulų tankio vystimąsi. Suaugusiems tipiški nugaros negalavimai išsivysto dar vaiko amžiuje dėl judėjimo trūkumo. Vaikai, kurių judėjimas aktyviai skatinamas, rodo ir geresnius inteligencijos pasiekimus. Taip pat dėka jutiminės ir judėjimo patirties teigiamai veikiamas bendras asmenybės vystimasis, formuojasi pozityvus savęs vertinimas ir socialinė kompetencija.
        Vaikai, kurių judėjimas visapusiškai skatinamas, rodo daug geresnius savarankiškumo ir integracijos į kolektyvą rezultatus.
       Nebūtina visko keisti iš pagrindų. Nereikia nieko laužyti ir kurti iš naujo. Tiesiog sukurkite vaikų judėjimui palankią aplinką. Leiskite savo vaikams suprakaituoti ir išsipurvinti. Atsiminkite, kad išsipurvinę vaikai gali nusiprausti. Tačiau judėjimo ir patirties sukurtų vystimosi „dėmių“ ateityje „nebeišskalbsite“.

 

Rotavirusinė infekcija

 

   Rotavirusinė infekcija – tai dažniausiai kūdikių ir mažų vaikų ūmi žarnyno užkrečiamoji liga., pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Lietuvoje šios infekcijos plitimas suaktyvėja šaltaisiais metų mėnesiais. Infekcija paplitusi visame pasaulyje. Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų, gali sirgti ir suaugę žmonės. Ligos sukėlėjas – rotavirusas. Virusas gana atsparus plačiai naudojamiems dezinfekantams, bet jautrus chlorui.

   Infekcijos šaltinis – žmogus. Dažniausiai užsikrečiama dėl asmens higienos nepaisymo, esant glaudžiam sąlyčiui su ligoniu, per nešvarias rankas, užterštus namų apyvokos daiktus. Manoma, kad ši infekcija gali plisti ir oro – lašiniu būdu.

   Pirmieji ligos požymiai pasireiškia po 24 – 72 val. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 - -4 kartus per parą, kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Temperatūra pakyla iki 37 – 380 C ir laikosi 1 – 2 dienas. Sergant sunkiomis ligos formomis, organizmas praranda daug skysčių, vystosi išsekimas. Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui, bet išlieka galimybė pakartotinai susirgti besimptome ar lengva infekcijos forma. Imunitetas susilpnėja senyvame amžiuje, todėl senatvėje užsikrėtus, gali išsivystyti sunkios ligos formos.

   Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalim, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų gydymą.

   Specifinių rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonių nėra. Svarbiausia profilaktikos prieš rotavirusinę infekciją priemonė – ypatingas dėmesys asmens higienai. Tiek ligonis, tiek jį slaugantys žmonės turi dažnai plauti rankas su muilu. Šeimoje, susirgus vaikui, negalima jo leisti į vaikų ugdymo įstaigą, kad neužkrėstų sveikų vaikų. Ligoniui reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Tualetą ir ligonio kambarį reikia valyti atskirais valymo įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 min. pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.

   Siekiant nuo rotavirusinės infekcijos apsaugoti kūdikius, skatinamas maitinimas krūtimi, kad kūdikis kartu su motinos pienu gautų motinos antikūnių.

 

Meningokokinė infekcija

 

   Vilniuje, nuo meningokokinės infekcijos mirus gimnazistui, raginama dar kartą prisiminti šią klastingą, visame pasaulyje paplitusią ligą.

   Meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ir pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Dažnesni meningokokinės infekcijos susirgimai registruojami šaltuoju metų laiku – rudenį, žiemą bei pavasarį. Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, todėl imlūs asmenys gali užsikrėsti artimo kontakto metu per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Minėta bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Yra 3 pagrindinės meningokokinės infekcijos klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma. Joms būdingi įvairūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, kaklo raumenų sustingimas, vėmimas bei odos bėrimas.

   Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos, kurios apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau skiepyti galima tik vyresnius nei 2 metų amžiaus vaikus. Iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į egzotiškus kraštus, ypač Afriką, kur ši infekcija yra paplitusi. Saugantis nuo meningokokinės infekcijos, labai svarbu vengti artimo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu, taip pat svarbu stiprinti organizmo imuninę sistemą ir dažnai vėdinti patalpas.

 

Stresas

 

Streso valdymas

Stresas/vidinės įtampos būsena - tai fizinė ir psichinė žmogaus organizmo reakcija į tam tikrus įvykius, kurie kelia nerimą, grėsmę ir susirūpinimą.

Streso požymiai ir simptomai:

  • nerimas, dirglumas, depresija;
  • apatija, interesų praradimas;
  • padidėjusi savikritika;
  • įkyrios mintys;
  • miego sutrikimai;
  • nuovargis;
  • dėmesio sutelkimo sunkumai;
  • raumenų įtampa;
  • skrandžio skauskai ir virškinimo problemos;
  • socialinis atsiskyrimas;
  • seksualumo sumažėjimas;
  • alkoholio ar narkotikų vartojimas.

Pagalvokite apie tai, kaip tvarkotės su stresu jūsų gyvenime. Kai kurie streso įveikos būdai tik laikinai sumažina stresą, tačiau padaro ilgalaikę žalą:

  • persivalgymas arba badavimas;
  • ilgos valandos prie kopiuterio ar televizoriaus;
  • atsiribojimas nuo draugų, šeimos, įprastos veiklos;
  • per ilgas miegas;
  • atidėliojimas;
  • vengimas susidurti su problema nuolat dirbant kitus darbus;
  • pykčio proveržiai.

Jums gali atrodyti, kad negalite nieko padaryti, kad sumažintumėte streso lygį. Tačiau jūs turite daugiau galios, nei manote. Valdyti stresą  - reiškia perimti savo žinion savo mintis, savo emocijas, savo planus, savo aplinką, problemų sprendimo būdus. Galutinis tikslas – subalansuotas gyvenimas - laikas, darbas, santykiai, poilsis.

Streso valdymas prasideda streso šaltinio nustatymu. Streso šaltinis ne visada yra akivaizdus ir nėra lengva pastebėti streso apimtas mintis, jausmus, elgesį. Siekdami nustatyti streso šaltinį, atidžiai stebėkite savo įpročius, požiūrį ir pasiteisinimus:

  • gal stresas laikinas  - šiuo metu užgriuvo milijonas darbų?
  • gal stresas yra neatskiriama jūsų gyvenimo dalis – visi čia nuolat išprotėję?
  • gal stresas tapo jūsų asmenybės dalimi – esate pilnas nervingos energijos?
  • gal dėl streso kaltinate kitus žmones?
  • gal manote, kad stresas kasdien yra normalu ir įprasta?

Atminkite, jei neprisiimsite atsakomybės dėl streso kūrimo ir palaikymo, jis liks už jūsų kontrolės ribų.

Yra daug sveikų būdų kaip susidoroti su stresu. Tačiau jie visi reikalauja pakeisti. Pakeisti padėtį arba pakeisti jūsų reakciją. Keturi Kaip:

Kaip keisti padėtį:

  1. vengti streso;
  2. perdirbti stresą.

Kaip keisti savo reakciją:

  1. prisitaikyti prie streso;
  2. priimti stresą.

1. Venkite nereikalingo streso. Visiškai išvengti streso neįmanoma. Taip pat negerai vengti situacijos, kurią reikia spręsti. Tačiau jūs nustebsite, kiek stresorių galite išvengti:

  • Išmokite pasakyti „Ne“ – žinokite savo ribas ir laikykitės jų. Tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime atsisakykite prisiimti papildomas pareigas, atsižvelgdami į tai, kiek galite padaryti.
  • Venkite žmonių, kurie kelia jums stresą – jei negalite nutraukti santykių, galbūt galite riboti laiką, kurį praleidžiate su tuo asmeniu.
  • Kontroliuokite savo aplinką – jei televizoriaus triukšmas jus erzina, išjunkite jį; jei susiginčijate dėl konkrečių dalykų, nekalbėkite tomis temomis.
  • Mažinkite savo „turiu padaryti“ darbų sąrašą – analizuokite savo grafiką, pareigas ir dienos užduotis. Jei darbų daug, atskirkite „turėčiau padaryti“ nuo „privalau padaryti“. „Turėčiau padaryti“ užduotis nukelkite į galą.

2. Pakeiskite situaciją. Jei negalite išvengti įtemptos padėties, pabandykite ją pakeisti. Išsiaiškinkite, ką jūs galite pakeisti, kad problema nenusikeltų į ateitį. Dažnai reikia pakeisti būdus, kuriais jūs naudojatės bendraudami ir veikdami kasdieniame gyvenime:

  • Išreikškite savo jausmus užuot juos sutramdę – jei kitų žmonių elgesys jums nepatinka, suraskite pagarbų būdą pasakyti jiems tai.
  • Būkite pasirengę eiti į kompromisą – jei kitas žmogus keičia savo elgesį, jūs būkite pasirengę keisti savąjį.
  • Būkite ryžtingesni – jei kažkur skubate ir sutinkate plepų draugą, perspėkite, kad turite tik penkias minutes pokalbiui.
  • Tvarkykite savo laiką – jei patiriate įtampą skubėdami atlikti darbus, sunku išlikti ramiems ir susitelkusiems. Planuodami darbus užkirsite galimybę persidirbti ir sumažinsite streso kiekį.

3. Prisitaikykite prie streso. Jei negalite pakeisti stresoriaus, keiskite save. Jūs galite prisitaikyti prie stresinių situacijų ir atgauti kontrolės jausmą pakeisdami savo lūkesčius ir elgesį.

  • Į problemą pažiūrėkite iš kitos pusės – jei nerimausite, kad autobusas vėluoja, ar jis atvyks greičiau? Verčiau pamatykite tai kaip galimybę pristabdyti įvykius, pergrupuoti mintis, paskaityti ką nors įdomaus.
  • Pažvelkite į ateitį – stresinėje situacijoje klauskite savęs, ar tai, kas vyksta, ateityje jūs atsiminsite kaip labai svarbų įvykį? Ar tai svarbu bus ateinantį mėnesį? Metus? Ar tikrai verta nusiminti? Jei ne, tuomet sutelkite savo energiją kitur.
  • Siekite vidinės darnos – ugdykite atlaidumą, kantrybę, pagarbą;
  • Orientuokitės į teigiamus dalykus – kai patyrus stresą jaučiatės blogai, skirkite šiek tiek laiko pagalvoti apie viską, ką jūs vertinate savo gyvenime, įskaitant savo teigiamas savybes ir sugebėjimus.

4. Priimkite dalykus, kurių negalite pakeisti. Kartais streso šaltiniai neišvengiami (liga, ekonominiai sunkumai,..), todėl geriausia, ką galite padaryti – tai priimti situaciją tokią, kokia ji yra.

  • Nesistenkite sukontroliuoti nekontroliuojamų dalykų – daugelis dalykų gyvenime yra už žmogaus  kontrolės ribų, ypač kitų žmonių elgesys.
  • Eikite į priekį – galvokite, kad tai, kas jūsų nepražudo padaro jus stirpesnius. Kai susiduriate su dideliais sunkumais, žvelkite į juos kaip į galimybes tobulėti ir augti jūsų asmenybei.
  • Pasidalinkite savo jausmais – kalbėkitės su patikimais artimais žmonėmis.
  • Mokykitės atleisti – gyvename netobulame pasaulyje, kuriame žmonės daro klaidas, todėl paleiskite pyktį ir nuoskaudas. Atleisdami išlaisvinsite teigiamą energiją, kuri padės judėti į priekį.

Mylėkite save neatidėliodami:

  • planuokite atsipalaidavimo laiką – įtraukite poilsio valandėlę į savo dienotvarkę. Niekam neleiskite jūsų trukdyti tuo metu – tai jūsų laikas atsipūsti nuo pareigų ir pakrauti baterijas;
  • bendraukite – praleiskite laiką su pozityviai nusiteikusiais žmonėmis, kurie praturtins jūsų gyvenimą ir suteiks tvirtą atramą;
  • kasdien nuveikitę ką nors, kas jums patinka – laisvalaikiu užsiimkite tuo, kas atneša jums džiaugsmą: svajojimas, grojimas muzikos instrumentu, siuvinėjimas,..;
  • juokitės – taip pat ir iš savęs. Juokas padeda organizmui kovoti su stresu;
  • reguliariai mankštinkitės – fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią streso poveikiui. 15 minučių mankštos kasdien arba 30 minučių mankštos tris kartus per savaitę išlaisvins tramdomą stresą ir įtampą;
  • valgykite sveiką, įvairų maistą – gaudamas visų būtinų medžiagų organizmas būna geriau pasiruošęs susidoroti su stresu;
  • ribokite kofeino ir cukraus suvartojimą – šie produktai laikinai padidina energiją ir pagerina nuotaiką, tačiau jų poveikis baigiasi staiga ir tuomet jaučiama įtampa. Sumažinus kavos, gaiviųjų gėrimų, šokolado ir saldžių užkandžių kiekį, jausitės labiau atsipalaidavę ir geriau miegosite;
  • išsimiegokite – nuovargis didina organizmo jautrumą stresui;
  • atsipalaiduokite – išmokite raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimų.

Lopšelio – darželio „Nykštukas“  psichologė Rita Pocevičiūtė

Šaltinis: http://www.helpguide.org/mental/stress_management_relief_coping.htm

 

JEI APĖMĖ NEVILTIS…

 

Dažnai nė nesusimąstome, koks brangus mums mūsų mažasis nenaudėlis, kuris dabar pila kompotą ant kilimo arba karpo naujas užuolaidas. Jei kartais apima neviltis, perskaitykite šiuos išminčių pamąstymus, gal būt kai kurie jūsų vertinimai pasikeis:

  • Nesitikėkite, kad Jūsų vaikas bus toks pat kaip ir Jūs arba toks, kokį jį svajojate matyti. Padėkite jam tapti pačiu savimi, o ne Jumis;
  • Nereikalaukite iš vaiko atlygio už viską, ką dėl jo padarėte. Juk davėte jam gyvenimą – kaip už jį galima būtų atsiskaityti? Juk jūsiškis dovanos gyvenimą savo vaikams, šie – savo…
  • Neliekite savo nuoskaudų vaikui dėl nepritekliaus, ypač, kad senatvėje teks duonos plutą graužti. Kaip sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi…
  • Nenuvertinkite jo bėdų. Juk kiekvienam jos pačios didžiausios. Ypač mažam.
  • Niekada nežeminkite.
  • Nekaltinkite savęs, jei ko nors negalite padaryti dėl savo vaiko. Kaltinti galima tik tada, jei padaryti galite, bet nedarote.
  • Išmokite pamilti ir svetimą vaiką. Niekada su svetimu nesielkite taip, kaip nenorėtumėte, kad kitas elgtųsi su jūsiškiu.
  • Mylėkite savo vaiką, kad ir koks jis būtų. Net jei jis yra nevykėlis, netalentingas, nemeilus…

   Būdami mažojo draugijoje, džiaukitės. Juk bendravimas su vaiku – tai šventė, kuri šiandien priklauso Jums.

 

Dantukų priežiūra

 

Liūdna, bet šiais laikais, kai atrodo yra ir pakankamai informacijos, ir priemonių dantukų priežiūrai, nemažos dalies tėvelių požiūris į pieninius dantukus paprastas – tai vis tiek iškris. Valyti nebūtina, o taisyti – tuo labiau. Pirmasis vizitas pas odontologą dažniausiai būna tik iš didelio reikalo, kai mažasis dėl dantuko skausmo tėveliams neduoda miegoti naktį arba sutinsta žandukas. Kiti prakenčia ir pageria vaistukų, patepa tepaliukais, kol galiausiai šešiamečiui visi dantukai suyra iki šaknų... O juk krūminiai pieninukai pasikeičia ne ankščiau 8 metų, o kartais sulaukia ir 12. Ateitumėte pas odontologą su didžiausiomis skylėmis, o jis pasakytų – pagyvenkite kaip nors keturis metus, tada turėsite naujus dantis. Vaikiukai kantresni už suaugusius – randa kokį nors būdą kramtyti. O juk viso šito galima išvengti, jeigu tinkamai rūpinamasi dantukais ir vaikiukas bent kartą per pusę metų parodomas odontologui.

     Dantukų priežiūra

   Vos tik išdygsta pirmieji dantukai, juos reikia pradėti valyti. O ypatingai svarbus vakarinis dantukų valymas, nes dantukų gedimas vyksta naktį dėl pasikeitusios seilių struktūros, jei ant dantų yra likę maisto likučių. Dėl to išdygus pirmiesiems dantukams verta pasistengti nutraukti naktinį vaikučio maitinimą, pienuką ar mišinukus pamažu keičiant nesaldintu vandenuku. Išdygus pirmiesiems dviems dantukams jie valomi drėgnu merliuku, o pasirodžius keturiems, turėtų būti naudojama ir vaikiška dantų pastelė pagal amžių. Nebijokite, kad vaikutis negali pastelės išskalauti. Šiek tiek palikti jos ant dantukų yra netgi sveika, nes tada pasta atlieka tarsi kremo funkciją ir dantukas geriau įsisavina veikliąsias medžiagas, ko dažnai nespėjama padaryti valymo metu, nes jis paprastai trunka per trumpai. Ir, dėmesio, patarimas tėveliams: valykite savo vaikams dantukus vakarais patys iki pirmos klasės. Gal tai ir kelia šypsena, bet vaikutis neturi gerų rankytės valdymo įgūdžių, kol neišmoksta rašyti, taigi ir dantukų tikrai neišsivalys tinkamai. Jeigu mažasis siekia savarankiškumo, sutarkite, kad iš pradžių dantukus išvalys jis, o kirmėliukus esančius burnytės gale sugausite jūs.


     Vizitas pas odontologą

   Puikiai valydami savo vaikučiui dantukus vakarais, jūs atliekate labai gerą darbą ir sumažinate karieso atsiradimo tikimybę 70 %! Bet vis tiek skylučių gali atsirasti. Todėl labai svarbūs yra reguliarūs vizitai pas odontologą, kad išvalytų mažus kariesiukus, kol jie nepridarė didelių bėdų.
   Pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti kiek įmanoma ankščiau. Vaikutį reikėtų atvesti 3 - 4 metukų, geriausiai tada, kai dar net nėra jokių bėdelių. Apžiūrėsite kabinetą, pasivažinėsite su kėdute, saulytė pašvies į burnytę ir vaikučiui liks geri prisiminimai, bei mažiau baimės sekantį kartą. Beje, apie baimes...
   Kodėl vaikučiai bijo „dantistų", nė karto nebuvę odontologiniame kabinete? Todėl, kad jų bijo vaikų tėveliai ir nuolat apie tai kalba. Vaikams visai nebūtina girdėti apie jūsų baimes (jei jau tėtis bijo, tai kaip man nebijoti??), arba įspūdžius iš tarybinių laikų kabinetų. Dar blogiau gąsdinti vaikus odontologais – valgysi saldainius, suges dantys, tada nuvesiu tave pas „dantistą" ir pamatysi kas tau bus!!!! Na po tokių posakių tikrai galite tikėtis, kad vaikutis „noriai" eis taisytis dantukų.
   Taip pat labai svarbus jūsų elgesys odontologiniame kabinete. Svarbiausia to kaip nors nesureikšminti ir elgtis panašiai kaip, tarkim, kirpykloje. 80 % sėkmės taisant mažajam dantukus priklauso nuo tėvelių. Todėl parašysiu keletą mėgstamų tėvelių frazių, kurių negalima sakyti odontologo kabinete:
- Nebijok, tau nieko nedarys (kam vaikui meluoti, juk tikrai darys)
- Ar tau neskaudėjo? Ar tau nebaisu? (vaikiukas mąsto: o gal turėtų skaudėti arba būti baisu)
- O po frazės „aišku kodėl jis bijo, juk ir aš labai bijau" jau galite keliauti namo.
   Svarbiausia patiems tėveliams patikėti, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis pieninių dantukų taisymas yra tikrai neskausmingas net ir be nuskausminimo, išskyrus nervukų uždegimus, kurie yra pakankamai reti.

Taigi prižiūrėkite savo mažųjų dantukus ir džiaugsitės sveikais pieninukais iki pat jų iškritimo.

J. Meškausko IĮ „Medenta" gydytoja odontologė Aušrinė Meškauskienė

Kraujavimas

 

Kraujavimas:
  • iš nosies – vaiką nuraminti, pasodinti, atsegti apykaklę, palenkti galvą į priekį, suspausti nosies sparnelius. Ant stambiųjų kaklo kraujagyslių ir nosies šaknies dėti šalto vandens arba ledo kompresus. Nenustojus kraujuoti, į nosies landas įvesti tamponus, suvilgytus 3% vandenilio peroksido tirpale. Laikyti 10 – 15 minučių;
  • iš ausies – įvesti į ausies landą sterilų tamponą ir skubiai transportuoti pas LOR specialistą;
  • jei kraujas bėga pulsuojančia srovele arba iš matomos kraujagyslės, žaizdą reikia užspausti steriliu tvarščiu, o aukščiau jos suveržti varžtu. Aišku, spausti geriau ne ant nuogo kūno, o per medžiagą – mažiau traiškysis audiniai. Tinka papraščiausia medžiagos skiautė, nosinė, rankšluostis, skara ir pan. Būtinai šalia pritvirtinkite raštelį su vaiko vardu, pavarde ir laiku, kada užspausta galūnė, ir skubiai vežkite į traumų punktą. Jei šalia nėra automobilio, skambinkite į greitąją medicinos pagalbą. Kraujavimas pulsuojančia srovele pavojingas, nes vaikas gali greitai nukraujuoti. Jei kraujas lėtai teka, vis tiek žaizdą geriau parodyti gydytojui . Gali užtekti suspausti žaizdos kraštus ir užklijuoti specialiais pleistriukais. O gal ją reikės siūti? Juk jūs matote tik žaizdos paviršių. Specialistas pažiūrėtų, kas yra giliau. Gal yra trombų, pažeistos kraujagyslės ar pažeistas raumuo?

Svetimkūniai

 

Svetimkūniai:

  • virškinamąjame trakte, stemplėje – staigiu judesiu apversti vaiką žemyn galva, stuktelėti tarp menčių. Nepasišalinus svetimkūniui, skubi vaiko hospitalizacija ir gastrofibroskopija;
  • kvėpavimo takuose – jeigu vaikas kosti, leisti kosėti. Vėliau vaiką staigiu judesiu apversti kniūpščią atsiklaupus ant savo kelio, ir stuktelėjus tarp menčių, o apkabinus iš nugaros pusės, kylančiu iš apačios į viršų judesiu, paspausti duobutėje, jei nekvėpuoja, atlikti dirbtinį kvėpavimą ir skubiai hospitalizuoti;
  • nosyje – nekrapštyti nosies, kad svetimkūnis nepatektų į žemesnius kvėpavimo takus, skubiai kreiptis į LOR specialistą ir šalinti.

Vabzdžių įkandimas

 

Vabzdžių įkandimas:

  • adata arba pincetu pašalinti geluonį. Galūnę panardinti į kiek galima šiltesnį vandenį, nes vabzdžių nuodai termomobilūs. Ant įkandimo vietos uždėti 0,25% amoniako tirpalu suvilgytą servetėlę, kurią dažnai keisti. Ant įkandimo vietos galima uždėti cukraus gabalėlį.