Loading
Apie lopšelio - darželio vykdomą sveikatingumo veiklą "Sveika mokykla" skaitykite ČIA

Naujos kartos vaikams reikia kūrybiškų metodų

 

   Labai svarbu kuo ankščiau pradėti ugdyti kalbą. Aiški, taisyklinga kalba – ne Gamtos dovana. Ją žmogus įgyja vaikystėje, todėl labai svarbu padėti tvirtus kalbos pamatus, siekti sėkmingo kalbos vystymosi ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje. Nes tik kalbos dėka vaikas gali bendrauti su jį supančiais žmonėmis, susirasti draugų, pažinti aplinkinį pasaulį. Kalba turi ir kitą svarbų vaidmenį: ji kuria pagrindą ankstyvojo raštingumo įgūdžiams – rašymui ir skaitymui.
      Vieni vaikai pradeda kalbėti labai anksti, kiti vėliau, tačiau visų vaikų kalba vystosi tam tikrais etapais ir priklauso nuo daugelio dalykų: vaiko gyvenamosios aplinkos, jo asmeninių savybių, jį supančių žmonių šilumos ir meilės, jo sensorinės sistemos darnaus funkcionavimo, kalbos supratimo ir kalbėjimo džiaugsmo potyrio.
      Pirmieji vaiko kalbos mokytojai yra jo tėvai. Jie geriausiai pažįsta savo vaiką, rūpinasi juo ir visada linki jam geriausio. Svarbus vaidmuo ugdant vaikų kalbą tenka ir pedagogams, kurie pastaruoju laikotarpiu vis dažniau susiduria su įvairiais vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimais.
     Apie 10-15% ikimokyklinio amžiaus vaikų turi kalbėjimo sutrikimų ir apie 2-3% - kalbos sutrikimų. Kalbos sutrikimų ne tik daugėja, bet jie ir sudėtingėja, šalia jų stebimi įvairių pažintinių, kalbinės motorikos, smulkiosios ir bendrosios motorikos, girdimojo suvokimo nesklandumai.
     Nemažai vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, ugdosi ir mūsų įstaigoje. Todėl prieš metus Jurbarko vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“ nutarė įsitraukti į tarptautinį prevencinį projektą „Miklūs piršteliai ir judrus liežuvis – vaiko ir kalbos draugai“, kurio tikslas yra užkirsti kelią tam tikriems sutrikimams atsirasti ar bent sumažinti jų tikimybę.
      Projekte dalyvauja 2 ankstyvojo amžiaus ir 4 ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės. Nes pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai- pats jautriausias laikotarpis, kuomet smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys.
   Ugdydamos vaikus pedagogės taiko pačius įvairiausius darbo būdus ir metodus, kuriais siekia, kad vaikai pirmiausia išgyventų džiaugsmą ir pasitenkinimą organizuojama veikla, būtų sužadintas jų smalsumas, vaizduotė, vaikai skatinami klausinėti ir kalbėti.
   Mažai kalbantiems arba visai nekalbantiems vaikams dažnai būna sutrikusi smulkioji bei bendroji motorikos, todėl būtina ir jas lavinti. Judėjimas lavina kalbą. Spaudoje rašoma, jog vaikas pradeda kalbėti, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį.
    Grupėse sudaromos palankios sąlygos vaikų rankyčių ir kojyčių pirštukų mankštai.
   „Saulės zuikučių“ grupės vaikams patinka masažuoti rankų ir kojų pirštukus.
   Įdarbinti „Spinduliukų“ grupės vaikų pirštukai mokosi pažinti ir pavadinti spalvas, veria vėrinėlius, segioja segtukus, piešia ant smėlio, pasinerdami į bekraštį kūrybos pasaulį.
13 12
 
     Moka vaikų pirštukai ir sėklytes pasėti. O joms sudygus, galės stebėti daigelių augimą.
1415

    Be galo svarbu kuo anksčiau paruošti vaikų artikuliacinį aparatą taisyklingam garsų tarimui, mokyti juos derinti lūpų, liežuvio ir žandikaulio judesius, formuoti kalbinio kvėpavimo (pūtimo) įgūdžius.
   Vaidindami linksmą pasaką apie Liežuvėlį, kuris lankėsi zoologijos sode, priešmokyklinukai moko savo jaunesniuosius draugus atlikti kalbos padargų lavinimo pratimus. Mažyliai klausosi pasakos ir mėgdžiodami atlieka žaidybinės artikuliacinės mankštos pratimus.
     Sudėjus dėlionę, vaikams dar įdomiau mankštinti liežuvėlį.
00910
     Atlikdami pūtimo pratimus vaikai kuria paveikslus. Jų įvairiaspalviai, skirtingų formų „voriukai“ išmargina pirštines, maišelius, skėčius, namelius ir gyvūnus. Vaikai rimtai ruošiasi parodai „Piešdamas mokausi taisyklingai kvėpuoti“.
   Smagus ir nuotaikingas pedagogių sukurtas žaidimas „Labirintas“, kuriame ridenamas vatos kamuoliukas pučiant per šiaudelį.
007 006

    Vaikams patinka mokytis ir daro jie tai natūraliai, jeigu suaugusieji sukuria reikiamą aplinką.
     Projekto metu taikyti įvairūs darbo būdai, kūrybiški žaidimai davė teigiamų rezultatų. Pagerėjo vaikų smulkiosios motorikos įgūdžiai, tikslesni tapo lūpų ir liežuvio judesiai. Džiugino kiekvieno vaiko stebimas progresas, lyginant su juo pačiu.
    Vykdydamos projektą įstaigos pedagogės gilino žinias apie tipinę vaikų kalbos, smulkiosios bei bendrosios motorikos raidą, ankstyvąją kalbėjimo ir kalbos prevenciją. Dalijosi savo gerąja darbo patirtimi su kolegėmis, parengė informacinių lankstinukų ir dalyvavo projekto partnerių organizuotoje kūrybinių lankstinukų parodoje. Užsimezgė glaudesnis ryšys su vaikais ir jų tėvais.
     Šis projektas tikrai yra naudingas ir sėkmingas, nes didžiausią sėkmę jame patiria vaikai.
    Šiuolaikinei kartai reikia kitokios metodikos, naujo požiūrio, mokant džiaugtis nedideliais, bet gerais pasiekimais, t.y. ugdant pozityvumą ir motyvaciją, naudojant alternatyvius ir kūrybinius metodus.
    Kiekvienas vaikas turi stiprių pusių, savų talentų ir gebėjimų. Aplinka turi skatinti jį realizuoti savo unikalius bruožus. Tada jis iš tikrųjų sužydės ir pasieks sėkmę.

Logopedė metodininkė Imeda Čeberkienė